P ildyti savo artimųjų svajones iš tiesų graži tradicija. Ypač kai žinom, kad dėl to, ką jiems įteiksim, jų akys prisipildys džiaugsmu, šypsena pakils iki dangaus ir jie pagaliau turės tai, ko taip ilgai norėjo. Bet jei jų noras yra šuo arba katinas, ar tuomet reikėtų ją pildyti? Ne.
Taip yra todėl, kad joks gyvūnas neturėtų būti dovana/siurprizas. Dažnai taip atsitinka, kad žmogus, gavęs šią “dovaną”, po kurio laiko supranta, kad neturi galimybių ar pasirengimo įsipareigoti labai ilgam laikotarpiui. Juk tiek šuo, tiek katinas vidutiniškai gyvena apie 10 metų ir ilgiau.
Toks sprendimas turi būti priimtas labai gerai padiskutavus su visais šeimos nariais, priėmus bendras namų taisykles, daug pasiskaičius apie veislę ir su kuo teks susidurti bei apgalvojus savo finansus ir laisvą laiką.
Tad kartais tokie gražūs norai baigiasi dar vienu papildytu gyvūnu prieglaudose. Arba yra atiduodamas kitai šeimai. O gal ir dar kitai.
Augintiniui reikia ypač daug: subalansuotos mitybos, fizinių ir protinių užsiėmimų, kailio priežiūros, dėmesio ir daugelio kitų dalykų. Taipogi, tikrai ne visos veislės gali būti kiekvieno namuose. Tiek katės, tiek šunys.
Dovana vaikams
Nuostabu, kai atvažiuoja šeimos su vaikais rinktis draugo jau kalbėję apie šuniuką ar kačiuką daugybę kartų. Mažieji žino, kiek daug priežiūros reikia augintiniui ir jau pešasi, kuris vedžios jį pirmas. Švelniai glosto ir suvokia, kad galimai būsimasis jų naujas šeimos narys yra skirtas ne tik grožiui ir žaidimams.
Tačiau kitais atvejais – tariam ne. Tiek daug istorijų, kuomet tėvai padovanojo augintinį, kuriuo vaikai žadėjo rūpintis, bet praėjus kuriam laikui, jis pasidarė nebeįdomus. Ir galiausiai, niekam nereikalingas, nes tik vaikai jo norėjo. Taip atsiranda dar viena vieta prieglaudose.
Vaikai tikrai nėra pakankamai suaugę, kad galėtų suteikti viską, ko reikia šuniui ar katinui, tad teikiant tokią dovaną, reikia suvokti, kad didžiąją dalį vis tiek darys tėvai. O kaip rūpintis naujuoju draugu turės išmokti ne tik patys, bet ir mokyti mažuosius. Ar jūs tam pasiruošę?
Daugelis žmonių nėra tikri ar nori šios dovanos
Jei artimasis parodė susidomėjimą pasiimti gyvūną iš prieglaudos ar jį nusipirkti, nereiškia, kad tai – puiki dovana.
Geriausia, kai žmogus augintinį išsirenka pats, nes ar tikrai esate garantuoti, kad tai, ką padovanosite, tiks būtent tam konkrečiam asmeniui?
Jei esate šeima, visi kartu turite priimti šį sprendimą ir kartu važiuoti į veislynus ar prieglaudas prieš tai padiskutavę apie rimtą, ilgalaikį įsipareigojimą.
Ar dovanodamas augintinį esate tikras, kad tas žmogus turi visus įmanomus išteklius jį auginti?
Joks gyvūnas nėra vertas prasto maisto, nedėmesingo šeimininko, mažo lopinėlio vietos, sveikatos problemų ir kitų baisių dalykų. Jei žmogus turi augintinį, jis turi turėti ir galimybę jį auginti taip, kaip jis yra to vertas. Jokio, tiesiog jokio maisto iš Maximos ar kitos didelės parduotuvės, jokių išvirtų kaulų ar prastų, ligas įvarančių skaniukų.
Šeimininkas privalo turėti laiko kiekvieną dieną su juo užsiimti, vaikščioti lauke tiek, kiek reikia atsižvelgiant į šuns energingumą. Suteikti veterinaro paslaugas ne tik tada, kai jau labai, labai reikia, bet ir profilaktinei apžiūrai. Ir svarbiausia, jį mylėti ir laikyti savo draugu, savo šeimos nariu.
O ką jau kalbėti apie labai specifines veisles, kurios gal ir labai gražios, bet ir labai, labai reiklios. Jei žmogus negali suteikti nors kažko, kas įeina į pilnavertį ir laimingą šuns ar katino gyvenimą, jam šiuo metu tikrai nėra patartina turėti augintinį. Geriausia, kad jis grįžtų prie šios minties įgyvendinimo tada, kai turės tam visas sąlygas. Nes šioje situacijoje tikrai nereikėtų vadovautis šia mintimi: kai atsiras, tada ir spręsim problemas. Ne. Jas reikia išspręsti prieš atsirandant namuose naujam gyventojui.
Nemalonūs siurprizai
Jei prieš tai būsimasis šeimininkas neturėjo gyvūno, yra nemenka galimybė, kad jį gavus suvoks, kad turi alergiją. Ir tokiu atveju, dažnai augintiniai grįžta atgal, iš kur buvo paiimti. Jei dar į patikimą veislyną, kuriame veisėjas suras mažyliui kitus namus, kaip ir labai nieko baisaus.
Nors atminkit, kad mažasis draugas patiria stresą. Gyvūno mėtymas iš namų į namus sukelia jam didelių traumų, kurių pasekmės jaučiasi ir jam užaugus.
Kitu atveju – jis vėl keliauja į prieglaudą. Tokie potyriai įrežia psichologinius randus bei gali sukelti elgesio problemų.
Bet, visada yra bet. Tokia dovana puiki, jeigu…
Dovanojate žmogui, kuris jau 100 % yra pasiruošęs tam konkrečiam gyvūnui.
O kitais atvejais – jūs labai, labai rizikuojate.
Rinkimės ir pirkime atsakingai.
